PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel.: (8 448) 73 134, (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p.: savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188714469



  • Seimo nario Jono Varkalio susitikimai su gyventojais
  • Turizmas
  • Verslas
  • Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais patvirtinti teikiamų paslaugų tarifai (įmokos, kainos, lengvatų sąlygos) eurais, sąrašas
  • Visuomenei svarbių statinių projektiniai pasiūlymai
  • Savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu
  • Daugiabučių namų valdymas
  • Atliekų (mišrių komunalinių, pakuočių, stiklo pakuočių ir didžiųjų atliekų) surinkimo 2021 m. grafikas
  • Atliekų (mišrių komunalinių, pakuočių, stiklo pakuočių ir didžiųjų atliekų) surinkimo 2022 m. grafikas
  • Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais
  • Konkursai (priėmimai) į laisvas darbo vietas
  • PRIĖMIMAS į ugdymo įstaigas
  • Neformalusis vaikų švietimas
  • ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
  • MOBILIZACIJA. CIVILINĖ SAUGA
  • Atviri duomenys


  • Rajonas
  • Istorija
    Turizmas
    Seniūnijos
    Garbės piliečiai
    Reikalingiausi kontaktiniai duomenys
    Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės
    Nuotraukų galerija
    Videoinformacija
    Žemėlapis
  • Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
    Gyventojų priėmimas
    Savivaldybės taryba
    Meras, mero pavaduotojas, patarėjai
    Administracijos vadovai
    Vadovų darbotvarkės
    Nuolatinės komisijos
    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
    Paieška: darbuotojai, padaliniai
    Seniūnaičiai
    Savivaldybės kontroliuojamos įmonės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai (Savivaldybės tarybos sprendimai)
    Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Savivaldybės teisės aktų projektai
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
  • Administracinė informacija
  • Administracinės naštos mažinimas
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Darbo užmokestis
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Nuostatai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Planavimo dokumentai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės finansiniai įsipareigojimai
    Savivaldybės gaunama parama
    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    Vadovų darbotvarkės
    Veiklos ataskaitos
    Viešieji pirkimai
    Interneto svetainės atitiktis
  • Veiklos sritys
  • Aplinkosauga
    Civilinė metrikacija
    Civilinė sauga. Mobilizacija
    Jaunimas
    Kalba
    Konkursai į laisvas darbo vietas
    Kultūra
    Kultūros paveldas
    Mokesčiai, įmokos, tarifai
    Nevyriausybinės organizacijos
    Projektinė veikla
    Savivaldybės turtas
    Socialinė parama
    Sportas
    Statyba ir infrastruktūra
    Sveikatos apsauga
    Švietimas
    Tarptautinia ryšiai
    Teisėsauga
    Teritorijų planavimas ir statyba
    Verslas
    Žemės ūkis
  • Paslaugos
  • Viešosios ir administracinės paslaugos
    Elektroniniai valdžios vartai
  • Nuorodos
  • LR Prezidentas
    LR Seimas
    LR Vyriausybė
    Žiniasklaida
    Užimtumo tarnyba prie LR SADM


  • Istorija
  • Turizmas
  • Seniūnijos
  • Alsėdžių seniūnija
    Babrungo seniūnija
    Kulių seniūnija
    Nausodžio seniūnija
    Paukštakių seniūnija
    Platelių seniūnija
    Plungės miesto seniūnija
    Stalgėnų seniūnija
    Šateikių seniūnija
    Žemaičių Kalvarijos seniūnija
    Žlibinų seniūnija
  • Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai
  • Garbės piliečiai
  • Žemėlapiai
  • Reikalingiausi kontaktiniai duomenys
  • Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės
  • Videoinformacija


  • Valdymo struktūros schema
  • Savivaldybės taryba
  • Frakcijos
    Komitetai
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
  • Nuolatinės komisijos
  • Antikorupcijos komisija
    Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo komisija
    Ekstremaliųjų situacijų komisija
    Etikos komisija
    Jaunimo reikalų taryba
    Kaimo rėmimo priemonės lėšų paskirstymo komisija
    Kapų identifikavimo komisija
    Komisija ryšiams su užsieniu
    Komisija siūlymams dėl Plungės garbės piliečio vardo suteikimo nagrinėti
    Kontrolės ir audito tarnybos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo komisija
    Kultūros centrų, jų filialų akreditavimo ir kategorijų suteikimo bei kultūros centrų ir jų filialų kultūros, meno darbuotojų atestavimo komisija
    Kultūros ir meno taryba
    Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencinių priemonių diegimui Plungės rajono savivaldybėje finansinės paramos paskirstymo komisija
    Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui įvertinti komisija
    Mokslo rėmimo programos lėšų skirstymo komisija
    Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos komisija
    Nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo komisija
    Nevyriausybinių organizacijų taryba
    Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės komisija
    Peticijų komisija
    Psichologinių krizių valdymo komisija
    Saugaus eismo organizavimo komisija
    Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba
    Savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba
    Savivaldybės strateginio planavimo grupė
    Savivaldybės tarybos veiklos reglamento rengimo redakcinė komisija
    Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo lėšų skyrimo ir naudojimo komisija
    Socialinių būstų pirkimo komisija
    Sporto taryba
    Teritorijų planavimo komisija
    Viešųjų pirkimų komisija
    Švietimo taryba
    Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija


  • Teisės aktai
  • Teisės aktų projektai
  • Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
  • Tyrimai ir analizės
  • Teisės aktų pažeidimai
  • Savivaldybės teisės aktai


  • Nuostatai
  • Savivaldybės įmonės
  • Planavimo dokumentai
  • Veiklos sritys
  • Viešieji pirkimai
  • Darbo užmokestis
  • Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
  • Finansinių ataskaitų rinkiniai
  • Vadovų darbotvarkės
  • Veiklos ataskaitos
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla
  • Politinės organizacijos
  • Projektinė veikla
  • Tarnybiniai automobiliai
  • Savivaldybės biudžetas


  • Viešosios ir administracinės paslaugos
  • Elektroniniai valdžios vartai
  • Gyventojų priėmimo Savivaldybėje laikas
  • Gyventojų priėmimo Vyriausybės priimamajame grafikas
  • Seimo narių biurai Plungėje
  • INFORMACIJA apie ...
  • Gyventojų priėmimo Vyriausybės priimamajame grafikas
  • Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu leidimo išdavimas
  • Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų priėmimas iš juridinių asmenų


  • LR Prezidentas
  • LR Seimas
  • LR Vyriausybė
  • Žiniasklaida
  • Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
  • Kalbos aktualijos
    • TELEFONŲ, FAKSŲ NUMERIAI, ELEKTRONINIS PAŠTAS

         Po sutrumpinimų tel. arba faks. dvitaškis rašomas tik tada, kai pateikiami du ar daugiau numerių; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia, pvz.: tel. 210 0001, faks. 222 2222. Jei telefono ir fakso numeriai sutampa, galima rašyti šitaip: Tel./faks. (8  5) 222 2222.

         Skliausteliai nurodo, kad suskliausti skaitmenys tos pačios numeracijos zonoje nerenkami, todėl, rašant mobiliųjų telefonų numerius, jie nevartotini, pvz.: tel.: (8  448) 751 48, 8  666 212 51.

         Elektroninį paštą galima trumpinti keliais būdais: el. paštas, e. paštas, el. p., e. p., tačiau ne e-paštas ar e.-p.

     

    • LIETUVIŠKOS KABUTĖS

         Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devintukai, viršuje – šešetukai). Tokia raiška apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius: Mokslas, 1992, p. 11).
       
         Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (žr.
    http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav.html) kabutės yra. Jos renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tie, kurie naudoja amerikietišką klaviatūrą, šitaip įvesti lietuviškų kabučių negali – jų klaviatūroje nėra. Tokiu atveju kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais šitaip: nuspaudus klavišą Alt, surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus (tinka visoms tekstų apdorojimo programoms), bet gana lėtas būdas, nes vienam ženklui įvesti tenka spausti penkis klavišus.

     

    • BRŪKŠNELIS IR BRŪKŠNYS, TARPAI

    Brūkšnelis tarp tikrinių daiktavardžių
    1. Tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz.:
    Kymantaitė-Čiurlionienė, Bartkus-Puodžiūnas.
    Pastaba. Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Monika Dalia Kuodienė. Taip pat  brūkšnelio nereikia tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens, pvz.: Tallat Kelpša.
    2. Tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.:
    Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas.
    Tarp bendrinių būdvardžių brūkšnelis dažniausiai nerašomas:
    1. brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, iš kurių vienas paaiškina, patikslina, papildo kitą, pvz.:
    gydytojas anesteziologas, miestai partneriai, šaltkalvis montuotojas.
    2. Kai daiktavardžiai sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami  ne kableliais, o jungtuku ir, pvz.: pajamos ir išlaidos (o ne pajamos-išlaidos), sportas ir kūno kultūra (o ne sportas-kūno kultūra).
    3. Brūkšneliu jungiami daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: paskaita-koncertas, leidykla-spaustuvė, kavinė-skaitykla, sekretorė-referentė, lopšelis-darželis.
    Tarp būdvardžių
    1. Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių (dažniausiai su priesaga –inis), reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz.:  socialinė-ekonominė sistema, silabinė-toninė eilėdara.
    2. Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, kurio pažyminiu jie eina. Vienas jų, dažniausiai antrasis, savo reikšme glaudžiai susijęs su daiktavardžiu ir sudaro su juo junginį, o jį apibūdina pirmesnis, pvz.: vakarinė vidurinė mokykla, garinis hidraulinis presas.
    Brūkšnelis nerašomas ir tada, kai antrasis būdvardis patikslina, sukonkretina pirmojo būdvardžio reikšmę, pvz.:
    sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, sudėtiniai prijungiamieji sakiniai.
    Pastaba. Vietoj brūkšneliu sujungtų būdvardžių, kur galima, rekomenduotina vartoti sklandesnes formas, pvz.: ne silikatiniai-betoniniai dirbiniai, o silikatiniai betono junginiai, ne gamybinis-techninis skyrius, o gamybinės technikos skyrius.
    Kitais atvejais
    Brūkšnelis rašomas:
    1. Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinį žodžio dėmenį, pvz.:
    30-metis, 40-tūkstantasis.
    2. Prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz.:
    5-asis kanalas, 2-a kategorija.
    3. Brūkšnelis taip pat gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų
    bendrija „Dobilas-4“.
    4. Brūkšnelis žymi praleistą žodžio dalį, pvz.: m-kla, darbininkas (-ė).
    Brūkšnelis nerašomas šiais atvejais:
    1. Samplaikiniuose ištiktukuose ir jaustukuose, pvz.: cha cha cha, bar bar bar.
    2. Samplaikiniuose įvardžiuose ir prieveiksmiuose, pvz.: kur ne kur, kam ne kam, šiaip ne taip.

    Brūkšnys
        Kai nurodomas laikotarpis, tarp metus žyminčių skaičių rašomas vidutinio ilgio brūkšnys (Alt 0150), o tarpų nepaliekama, pvz.: 1996–1999 m., o ne 1996-1999 m.

    Tarpai
         Tarpai būtini tarp dviejų sutrumpinimų: t. y., š. m., a. k., e. p., l. e. … pareigas, o ne t.y., š.m., a.k., l.e. … pareigas. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu: a/k, p/d, turi būti a. k., p. d.
         Tarpas būtinas ir tarp vardo pirmosios raidės ir pavardės, pvz.:
    R. Momkus,
    T. Liutikienė,
    o ne R.Momkus, T.Liutikienė.

     

    • SKAIČIŲ RAŠYMAS

         Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 7 mokinai, 3 žirklės (sk. trejos žirklės), 8 knygos.

         Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir arabiškais ir romėniškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėnuo, II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, 8 klasė, 10 lentelė, 7 pavyzdys. Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai žymimi dideli skaičiai.

         Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinių skaitvardžių galūnės, pvz.: 2-a, 3-a kategorija, 3-oji vidurinė mokykla, 100-asis jubiliejus. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.: 3-iasis, o ne 3-asis.
         Pastaba. Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

         Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln.

         Pastabos.
    1. Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliais, pvz.: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,75 g (ne 0.75 g).
    2. Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.

     

    • ADRESO RAŠYMAS

         Kai nurodomas kokios nors gatvės, prospekto, alėjos ar pan. pavadinimas, būtina nurodyti ir nomenklatūrinio žodžio sutrumpinimą: Pramonės pr. 10, o ne Pramonės 10; Senamiesčio a. 3, o ne Senamiesčio 3.

         Jei gatvė pavadinta žmogaus pavarde, į pavadinimą įeina ir pirmoji vardo raidė: V.Mačernio g., A.Jucio g.,  ne Mačernio g., Jucio g.

         Jei gatvė pavadinta žmogaus slapyvardžiu, vardo raidės rašyti nereikia: Žemaitės g., o ne J.Žemaitės g.

     

    • DATOS RAŠYMAS IR LAKO ŽYMĖJIMAS

         Data gali būti rašoma:
              1. mišriuoju būdu;
              2. trumpuoju būdu.

         Kai data rašoma mišriuoju būdu arba žymimi tik metai arba metai su mėnesio pavadinimu, tarp skaičių, žyminčių metus ir dienas, ir sutrumpinimų m. ir d. būtini tarpeliai, pvz.: 2005 m. balandžio 1 d., 2003 m. spalio mėn., 2000 m., o ne 2005m. balandžio 1d., 2003m. spalio mėn., 2000m.

         Kai data rašoma mišriuoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz.: 2005 m. spalio 25 d., ne 2005 m. spalio mėn. 25 d.

         Oficialiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo nusakomas ne galininku, o žodžių junginiu, pvz.: spalio mėnesį, gegužės mėnesį, o ne  spalį, gegužę.

         Rašant datą trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančius skaitmenys skiriami tarpeliais arba brūkšneliais, pvz.: 2003-02-03 arba 2003 02 03.

         Dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kitur) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, pvz.: 2005-04-07.

         Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15). Pvz.: Renginio pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 19.30 val. iki 21 val.
         Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz.: Žinios – 18:45.

         Pastaba. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis) ir nepaliekama tarpų, pvz. 1997–2001, 13.00–19.00 (brūkšnys – Alt 0150).

     

    • ŽODŽIŲ SUTRUMPINIMAI


         Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nededamas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu.

         Žodžiai grafiškai trumpinami pagal šias taisykles:

    1. Rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, pvz.:
    al. – alėja
    aps. – apskritis
    doc. – docentas
    ež. – ežeras
    faks. – faksas
    gerb. – gerbiamasis, -oji
    ir pan. – ir panašiai
    mot. – moteris
    pav. – paveikslas
    prof. – profesorius
    saviv., sav. – savivaldybė
    sen. – seniūnija, seniūnas
    vyresn. – vyresnysis, -ioji
    vyr. – vyriausiasis, -ioji; vyras

    2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė, pvz.:
    a. – aikštė
    a. s. – atsiskaitomoji sąskaita (atsisk. Sąsk., atsisk. Sąskaita)
    b. k. – banko kodas
    dr. – daktaras (mokslų)
    ir t. t. – ir taip toliau
    l. e. p. – laikinai einantis (-i) pareigas (pvz., l. e. direktoriaus pareigas J. Petraitis)
    m., mst. – miestas
    m. m. – mokslo metai
    mstl. – miestelis
    pr. Kr. – prieš Kristų
    pvz. – pavyzdžiui; pavyzdys
    t. y. – tai yra
    vlsč. – valsčius
    Vt. – vietininkas (paradigmoje)
    žr. – žiūrėk

    3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo. Šis trumpinimo būdas mažai naudojamas. Pvz.:

    b-ka – biblioteka
    b-vė – bendrovė
    d-vė – dirbtuvė
    d-ja – draugija
    i-tas – institutas
    k-tas – komitetas
    l-kla – leidykla
    m-ja – ministerija
    m-kla – mokykla
    t-ba – taryba
    v-ba – valdyba 
            
    4. Žmonių vardai grafiškai trumpinami rašant vieną didžiąją pirmąją raidę (taip pat ir dviraidžius dz, dž), rečiau – pagal kitas trumpinimo taisykles.: J. Biliūnas, M. K. Čiurlionis; Dz. Jokštys, . Verdis; Just. Marcinkevičius.

    Pastaba. Vardas Stasys trumpinamas S., ne St.; Bronius – B., ne Br.

    Sudėtinių vietovardžių be reikalo trumpinti nederėtų, pvz., N. Akmenė (– Naujoji Akmenė), D. Britanija (– Didžioji Britanija).

    Pastaba. 1. Tarp dviejų sutrumpinimų ar sutrumpinimo ir po jo einančio žodžio paliekamas tarpelis, todėl, pavyzdžiui, A.V. (= A. V.), t.y. (= t. y.), J.Petraitis (= J. Petraitis).

    5. Teksto pradžioje arba po taško sutrumpinimas rašomas didžiąja raide, pvz., Dr. J. Petraitis <…> Habil. Dr. P. Jonaitis <…> Prof. Habil. Dr. J. Onaitis.

     

    • NELIETUVIŠKŲ DĖMENŲ RAŠYMAS

         Lietuvių kalboje vieni nevartojami dėmenys aero-, agro-, auto-, avia-, foto-, hidro-, mikro-, makro-, moto-, pseudo-, termo- ir pan. Rašomi kartu su kitais dėmenimis ir su jais sudaro sudurtinius žodžius, pvz.: autotransportas, termoizoliacija, fotorobotas, agrotechnika.

         Prie pagrindinio dėmens kartu prijungiami ir du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pvz.: aerofotonuotauka (iš lėktuvo padaryta nuotrauka), automotoklubas (automobilininkų ir motociklininkų klubas).

         Kai minimi du atskiri daiktai, jiems pavadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis žodis rašomas su brūkšneliu, antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz.: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra.

         Lietuvių kalboje atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius, pvz.: kino teatras, radijo aparatas, radijo programa.

         Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jei jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pvz.: gama spinduliai, mini sijonas, veto teisė.

     

    • ĮSTAIGŲ, ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVADINIMAI

         Įstaigų, įmonių ir organizacijų oficialių pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis rašomas didžiąja raide, pvz.: Krašto apsaugos departamentas, Lietuvių kalbos draugija, Menininkų rūmai.

         Jeigu įstaiga, įmonė ar organizacija turi simbolinį pavadinimą (rašomą kabutėse), didžiąja raide dažniausiai rašomas tik šis pavadinimas, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „Karklas“, vyrų krepšinio komanda „Žalgiris“, kino teatras „Žemaitija“. Tačiau kai prieš simbolinį pavadinimą eina kitas išskirtinės reikšmės pavadinimas, kuriuo apibūdinamos įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcijos bei ypatybės ir kuris vienas pats gali būti vartojamas kaip oficialus tos įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas, jis taip pat pradedamas didžiąja raide, pvz.: Viešojo maitinimo ir prekybos įmonė „Šešupė“, Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“.

         Kai oficialus pavadinimas, susidedantis iš dviejų ar daugiau žodžių, prasideda vietovardžiu arba asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas tik tas tikrinis žodis; žodis, einantis po jo, kaip ir toliau einantys bendrinės kalbos žodžiai, rašomas mažąja raide, pvz.: Plungės rajono taryba, Plungės rajono policijos komisariatas, Lietuvos rašytojų sąjunga.

         Aukščiausiųjų valstybinės valdžios įstaigų pavadinimų visi žodžiai iš pagarbos rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas.

         Įstaigų, įmonių organizacijų struktūrinių padalinių oficialūs pavadinimai pradedami didžiąja raide, pvz.: Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyrius, Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra. Masiškai paplitusių padalinių (cechų, bibliotekų, laboratorijų, bendrabučių, knygynų ir pan.), įstaigų, įmonių, organizacijų administracinio valdymo organų (valdybų, tarybų, komitetų ir pan.) pavadinimai paprastai yra bendriniai ir rašomi mažąja raide, pvz.: Plungės „Saulės“ gimnazijos raštinė, rentgeno kabinetas, ligoninės registratūra ir t. t.

     

    • SAVIVALDYBĖ, TARYBA, VALDYBA

         Vis dar klausiama, kaip rašyti pavadinimus savivaldybės taryba ir valdyba. Valdyba ir taryba yra ne padaliniai, o valdymo vienetai. Jų pavadinimus rašome mažosiomis raidėmis, tad į didesnį pavadinimą įeinantys žodžiai taryba ir valdyba taip ir turi būti rašomi. Savivaldybės sąvoka ir pavadinimas yra labai supainioti. Pagal įstatymą savivaldybė yra administracinis teritorijos vienetas, o mes savivaldybę suprantam kaip valdžios instituciją. Jeigu savivaldybė suprantama kaip institucija, tai šį žodį reikia rašyti didžiąja raide, jeigu ją suprantame kaip teritorijos vienetą, tada rašome mažąja raide, pvz.: Metų pradžioje savivaldybėje gyveno 20 tūkst. žmonių ir Ekonomikos komiteto posėdis vyks Savivaldybėje.

     

    • KAIP RAŠYTINI AUTOMOBILIŲ MARKIŲ PAVADINIMAI ?

         Automobilių markių pavadinimai, kaip ir kiti nelietuviški simboliniai firminių gaminių pavadinimai, rašomi originalo kalba be lietuviškų galūnių ir išskiriami kabutėmis, pvz., „Peugeot“, „Renault“, „Rolls-Royce“, „Hyundai“, Daewoo, „Porsche“, „Nissan“, „Toyota“, „Mercedes-Benz“ ir pan.

         Taip pat rašomi ir įvairiausi automobilių modelių pavadinimai, pvz.: „Renault Espace“, „Toyota Yaris“, „Honda Civic“, „Ford Focus“, „Opel Omega“, „Volkswagen Jetta“. Brūkšnelis tarp automobilio markės pavadinimo ir skaitmens rašomas tada, kai jis yra oficialiai įteisintas (patentuotas), pvz.: „Moskvič-2141“, bet „Audi 100“, „Peugeot 206“, „Volvo 850“.

         Raidinės santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje, pvz.: BMW, FIAT, o nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: VAZ.

         Paplitę automobilių pavadinimai gali būti rašomi ir kaip bendriniai žodžiai – adaptuoti ir be kabučių, pvz.: fiatas, fordas, mersedesas, žiguliai ir pan. Kaip bendriniai žodžiai rašomi ir automobilių kėbulų tipų pavadinimai kabrioletas, sedanas, universalas.

    __________________________________

     


    Paskutinis atnaujinimas: 2012-05-18 15:45:28

    © Plunges rajono savivaldybe. Visos teises saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt